Samdinys pabėga
labs. buvau pradėjas misliavoti dėl būvimo šlovinimo grupėje bažnyčioj. Atsirado daug nesusipratimų ir nepateisinimų. Man atrodo vienaip, o kitiems iš vis atrodo, kad neatrodo niekaip..? Tai va. Pasijutau pavargęs nuo vežimo tempimo, ar kitaip sakant stumimo visų į priekį, patapo neaišku ar to reikia ar ne. pradėjau mastyt; jei jums neidomu, tai man tuo labiau, galiu vienas atsisėdęs šlovinti Kūrėją ir džiaugtis, o ne pastoviai kažkam įrodinėti, kad stengtis reikia. Na bent jau man taip atrodo, kad bendruomenė tai nėra kelių vadovų tempiamas nerialaus dydžio vežimas, kuriam prisėdusių netrūksta. Pradėjau mąstyti apie atsitraukimą, bent jau laikiną. Ir dar - kai bažnyčios tvarkymo grafike pamačiau pastoriaus vardą, na žinote, pasimečiau. Nejaugi jis turi dar ir eiti siurbliuoti kilimus ir plauti laiptus? pamaniau, kad gal ne. ( Aišku jei tai Dievo vedimas , kas galėtu tam paprieštarauti. ) Jis ir taip turi kuo rūpintis, neskaitant to, kad bažnyčia jau kaip ir negali pilnai jo išlaikyti... na bet čia kitas pokalbis. tai žinot, pasimečiau nerialiai, kas ką turi daryti ir kas ką daro. Tigi grįžtant prie manęs, meldžiausi dėl šlovinimo, atsiverčiau bibliją, ir perskaičiau Jn 10, 1 - 13. Apie gera ganytoja. Ir man atėjo klausimas su atsakymu skaitant, Jn 10,13: " Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi." Žinot supratau, kad turiu pavedimą, turiu paskitrtą rūpestėlį, turiu jus, mano bažnyčia, ir samdinys tikrai neesu, esu Dievo vaikas ir pabėgti neturiu kur, o ir nenoriu. Tai mano gyvenimo dalis. Noriu rūpintis,o ypač šlovintojais kurie kaip avys, kartais tiesiog pasimeta ir jei Dievas man įdėjo didesnį matymą kartais nei kitiems, tai reikia išmokti man norėti dalintis su jumis, o ne laukti kol jūs patys gausite žinią ir man ją pasakysit, kaip patvirtinimą. Šlovė ir padėka Jam, per Jo sūnų, mano Viešpatį Jėzų Kristų.
pranešimą parašė arniauskas | 10:22
|
6 Komentarai (-ų)
