Mano nuotrauka
Vardas:
Vietovė: Vilnius, Lietuva, Lithuania

2006-09-21

Samdinys pabėga



labs. buvau pradėjas misliavoti dėl būvimo šlovinimo grupėje bažnyčioj. Atsirado daug nesusipratimų ir nepateisinimų. Man atrodo vienaip, o kitiems iš vis atrodo, kad neatrodo niekaip..? Tai va. Pasijutau pavargęs nuo vežimo tempimo, ar kitaip sakant stumimo visų į priekį, patapo neaišku ar to reikia ar ne. pradėjau mastyt; jei jums neidomu, tai man tuo labiau, galiu vienas atsisėdęs šlovinti Kūrėją ir džiaugtis, o ne pastoviai kažkam įrodinėti, kad stengtis reikia. Na bent jau man taip atrodo, kad bendruomenė tai nėra kelių vadovų tempiamas nerialaus dydžio vežimas, kuriam prisėdusių netrūksta. Pradėjau mąstyti apie atsitraukimą, bent jau laikiną. Ir dar - kai bažnyčios tvarkymo grafike pamačiau pastoriaus vardą, na žinote, pasimečiau. Nejaugi jis turi dar ir eiti siurbliuoti kilimus ir plauti laiptus? pamaniau, kad gal ne. ( Aišku jei tai Dievo vedimas , kas galėtu tam paprieštarauti. ) Jis ir taip turi kuo rūpintis, neskaitant to, kad bažnyčia jau kaip ir negali pilnai jo išlaikyti... na bet čia kitas pokalbis. tai žinot, pasimečiau nerialiai, kas ką turi daryti ir kas ką daro. Tigi grįžtant prie manęs, meldžiausi dėl šlovinimo, atsiverčiau bibliją, ir perskaičiau Jn 10, 1 - 13. Apie gera ganytoja. Ir man atėjo klausimas su atsakymu skaitant, Jn 10,13: " Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi." Žinot supratau, kad turiu pavedimą, turiu paskitrtą rūpestėlį, turiu jus, mano bažnyčia, ir samdinys tikrai neesu, esu Dievo vaikas ir pabėgti neturiu kur, o ir nenoriu. Tai mano gyvenimo dalis. Noriu rūpintis,o ypač šlovintojais kurie kaip avys, kartais tiesiog pasimeta ir jei Dievas man įdėjo didesnį matymą kartais nei kitiems, tai reikia išmokti man norėti dalintis su jumis, o ne laukti kol jūs patys gausite žinią ir man ją pasakysit, kaip patvirtinimą. Šlovė ir padėka Jam, per Jo sūnų, mano Viešpatį Jėzų Kristų.

6 Komentarai (-ų):

Blogger + simonas rašė...

jo, įdomus ir komentaro vertas įrašas. įdomios mintys. tomis mintimis ir aš gyvenau kurį laiką. ir dabar dar galvoju. ir myslinu apie savo pasitraukimą. jaučiu reikalą pasiteisint (gal ir ne pats geriausias variantas, bet kad kito dar neturiu).

gal tikrai buvau laikomas samdiniu - man tai buvo į veidą pasakyta (na, gal ne tiesiogiai, bet mintis buvo ta). tai gal todėl ir atsistatydinau. sakau, gal ir ne pats geriausias variantas, bet kitaip jau nebegalėjau. dabar jau geriau, bet dar iki šiol širdis nesugijus...

o tavo situacijoj, tai per tuos metus, kiek esam pažįstami, gal ir galiu duot vieną patarimą. gal nesupyksi. nepyk, a, braliūk! neseniai išgirdau tokį posakį: „krikščionybėje ne taip, kaip kitur. čia stiprus tas, kas silpnas.“ tai va, čia ne apie tai, kad viską padarai už kitus (nes tuo atveju būtum silpnas krikščioniška prasme), o išmokai ir padedi kitiems. tavo atveju, vadovauti šlovinimui gali reikšti, kad ne pats visada šlovini, o išmokai šlovinti kitus - vadovauti šlovinimui net tada, kai tu esi bažnyčioje.

ar nesupykai? labai tikiuosi, kad ne. visa tai galioja ir man. dažniausiai kitiems toks mokymas nepatinka, nes jie nori, kad viskas būtų padaryta už juos. tuo atveju jiems labiau patiktų, jei tu visada vestum šlovinimą, o jie tik sėdėtų. bet jūsų bendruomenėje gal geresnė situacija tuo klausimu.

Viešpatie, ateik mūsų gelbėti; skubėk mums padėti.

21 rugsėjo, 2006 20:41  
Blogger Kristina rašė...

Labai fainas irasas:) Kazkaip buvau pamirsusi sita vieta... Man dabar panasi situacija darbe... Visi aplinkui bega is jo, visokie vidiniai konfliktai, nepasitenkinimai.. O as... sedziu kazkokia keistai rami ir kartais pagalvoju, kad esu biski trenkta su tokiu savo poziuriu... Kita vertus, ta ramybe is Viespaties, ta tikrai zinau:)
O del tu visu svarstymu, isejimu ir pabegimu ir kitu persigalvojimu... Na, svarbiausia nesusireiksmint, kad tu esi gelbetojas ar problemu sprendejas... Reikia tiesiog daryti tai, ka turi daryti. Daryti tai ismintingai su Viespaties pagalba ir parama. Jis visda duoda visa, kas geriausia, o zmogus daznai vadovaujasi savo paties netobulais sprendimais ir izvalgomis. As viena karta supykusi norejau viska mesti, o Viespats svelniai patare dar palaukti, nes dar ne laikas:) Ir laikas atejo, ir isejau ramiai, be pykcio, su palaiminimu:) Dabar laukia kiti issukiai:)

Beje, dziaugiuosi, zinodama, kad viskas su tavo visom kojom ir rankom gerai baigesi :)

01 spalio, 2006 00:11  
Anonymous Anonimiškas rašė...

Labas:)
fainai, kad dalinies- labai dziugu matyt tavo mintis atvirai, pasidalijima ir pasakyma tikrai taip, kaip yra, kaip jauties.
maciau kaip tu vis "tempi", labai lauki is musu aktyvumo, o mes nepateisinam lukesciu.visad ir dabar galvoju, o ko is mus laukia Viespats. kokio aktyvumo ir dalyvavimo tam slovinime. manau pati buvau stabdys.kazkaip jauciau kaip Dievas dave man groti, taciau pati is saves sprendimo buti ir slovinti Dieva muzika nepadariau.ir ligi siop nepadariau.tikrai nematau saves tame, dar labiau pajutau tai moteru konferencijoje.
visad maciau, kaip tu tas, kuris varo, o mes lyg aveles, dar silpnos.
pati ka tik grizau is moteru konferecijos su labai daug apmastymu ir patyrimo. maciau kaip Julia vede, ir tai buvo fantastika, nes ja vede Dievas ir tai jautesi, jautesi Jo stebuklai.
o pati galvoju, kad su laiku mano tikejimas sustabarejo. Grizau su tokiom mintim, kad gyvenu sau, is saves ir per save.Anksciau pries itikint kazkaip visa atiduodavau save kitiems (keistai skamba:), o kaip Dievas atejo i mano gyvenima ismoke myleti ir priimti save.Taciau velnias dabar pradejo nauduotis tuo:)
tai va tokiuose ieskojimuose:)
lik palaimintas, tikras broly, tikresnis uz kraujo broli, nes esi Kristaus vaikas taip pat:).
jelena

01 spalio, 2006 20:59  
Blogger Linas rašė...

Teisingai mastai. Patarimas is seno diedo - jame yra vieta, kur tempti nieko nereikia ir taves pacio nelieka. Sekmes ieskant sitos vietos.

17 spalio, 2006 12:17  
Anonymous Anonimiškas rašė...

Sveiki!
Na, idomiai cia su tuo samdiniu...
.
.
.
.
.
norejau pasakyti aciu uz si pamastyma ;)

06 lapkričio, 2006 12:27  
Blogger + simonas rašė...

seniai nieko neberašei...

06 lapkričio, 2006 22:20  

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis